prizavas

×prìzavas (brus. пpызaв, rus. пpизыв) sm. (1) Dglš, Pn ėmimas į kariuomenę, šaukimas: Dabar prieš prìzavą ženijas Km. Jau po prìzavui OZ45. Teip i pradeda pati aną kalbinti, ka išpirktų nuo prizavo sūnų LTR(Žg). Prìzavą atbuvau Rš.